Narsuoliai, pirmyn

Dabar aš užsiėmusi. Dabar darau diplominį. Turėčiau daryti, bet rašau čia. Atsibodo biškutėlį. Guodžiuosi tuo, kad jau liko nebe daug. Grubiai paėmus, tai dvi savaitėlės. Ir tai čia su viskuo : su spausdinimu, su kalbos rašymu, su video prezentacijos darymu. Kažkaip nespėjam. Vis mintys kyla, jei būčiau viena diplominį dariusi, ar būtų taip pat? Na, dabar jau nieko nepakeisi. O šiaip mano diplominio partneris yra kūl, ir viskas jėga. Dabar tiesiog reikia susikaupt, nesiblaškyti ir braižyti, braižyti, braižyti. Padarysim. Kur dingsim.

Pagalvojus, tai eina sau, jau baigsiu mokslus. Baigsis tas etapas, kaip viskas buvo aišku. Dar kartą pagalvojus, o kas toliau? O toliau , taip labai labai toliau galvoti net nesinori. Nežinau ar gerai yra gyventi šia diena. Bet tolyn į ateitį planuoti bijau. Nes vien klaustukai. Tai va taip vis laukiu. Laukiu įvykių. Aišku, kaip ir visus šiomis dienomis mane neramina įsidarbinimo galimybės. Neramu dėl finansų, gyvenamos vietos keitimo. Neramu...Hm, kad daugiau viskas ramu. Siaubas. Pasirodo vienintelis dalykas dėl kurio nerimauju tai pinigai. Į juos visos problemos remiasi. Siaubas. Nenoriu taip. Bet spėju kitaip ir nebus. Niekada. Nebent keisti požiūrį ir kraustytis į mišką gyventi kaip Bitelė. Pasistatyti molinį namą, nusipirkti saulės batareiką ir auginti pomidorus. Chi:) O ką? Visai nieko. Viskas tavo, viską pats pasidarai ir nepriklausai nuo nieko. Nebent nuo oro.

Kažkaip mėtosi mintys mano. Reikia prisiminti kaip reikia rišliai rašyti . O mokėjau kažkada. Mokykloje.

Bet į praeitį žiūrėti neapsimoka. Nebent iš klaidų mokytis reikia.

O šiaip man viskas gerai. Dar turiu visas kūno dalis, kompas dar neužlūžo, dar neapakau į jį žiūrėdama, tuoj vasara prasidės, tuoj į mišką, jau tuoj tuoj. Nagi , narsuoliai, pirmyn.