Papuošaliukai by Jūra

Jau ruduo

Iki dabar net nejutau , kad jau visą mėnesį ruduo. Ir visai ne dėl to, kad atšalo. O dėl to, kad prasideda nauji mokslo metai. Ketvirtas kursas. O taip, šiandien atsiskaičiau praktiką, tad jau ketvirtakurse galiu vadintis. Baisuma truputuką jama.

O oras vėsta vis. Dar saulė šviečia, bet nebelabai šildo. Bet ir gerai. Kad tik lyti nepradėtų. Nes dar lapuose pasivolioti reikės, kai jie nukris.

Kernavės stovyklų sezono uždarymas "Nusiramink"

"Į miškąąą, į mišką, o taip, į miškąąą!!!"- šitaip man rėkė širdis penktadienį ir greičiau plakė. O tuo metu aš sėdėjau prie kompiuterio ir bandžiau daryti praktiką. Stirnos dėka, turėjau tam galimybę, nes į mišką ji važiavo vakare dešimtą. Tai visą penktadienį buvau pasiryžusi darbuotis. Tai buvo sunku, nes prieš tai gi puikusis Stirnos vakarėlis buvo ir miegučio trūkumas jautėsi. Bet štai, su ta mintimi, kad grįžusi po stovyklos pabaigsiu projektuot, susikroviau kuprinę ir sulaukusi Stirnos skambučio iššuoliavau laukan. Važiavome pasiimti kitų kelionės dalyvių ir paaiškėjo, kad Stirnai su matematika nekas- taigi mašinoje važiavome šešiese: Stirna, Karolukas, aš, Valentas, Domas ir Urtė, kuri visą kelią gulėjo mums ant kelių. Ir štai-pažįstami miško keliukai pradėjo šmėžuoti prieš akis. Ooo taip, mes jau čia! Visi susirinkome įprastinėje vietoje ir ..ir... buvo kažkaip taip vangiai... nesakau, kad nelinksma, bet nei dainų, nei kažkokių prikolų...Kažkaip taip ramiai. Nuėjome miegoti apie 3čią gal, nepamenu kažkaip. O rytas buvo koks pasakiškas! Pas mus seses, atėjo broliai kandidatai, mūsų pažadinti. Jie ne tik kad atnešė mums arbatos ir saldainių, padovanojo po gėlytę, bet dar ir vandens prausimuisi atnešė, išvalė dantis ir sušukavo plaukus, o Augis net ir dainą padainavo. Buvo nuostabu.

10val pradėjo rinktis vaikai. Pradėjome įsikūrinėti. Kas kelintą valandą vyko tai nepasakosiu, nes neprisimenu. Apturėjome rikiuotę puikią, tada maistą gaminomės kartu. Faina dar buvo tai , kad broliai gyveno su sesėm( čia aš apie skautukus). Man tai nebuvo labai faina, nes turėjau prižiūrėt juos visus. Iš pradžių padėjo Urtė, tačiau paskuj nebe. Ir tam yra labai puiki džiugi priežastis: tai mažytis mėlynas kaspinėlis ant jos kaklaraiščio. Džiugu:) O tie skautukai tai pašėlę. Ne tas žodis kaip. Gerda žino.
Dienos vinis buvo karinis žaidimas, kurį kaip žinia organizavo Augis ir Girčys. Va ten tai žaidimas... Vaikai pasiskirstė rolėmis:vieni buvo kariai, kiti žyniai,dar kiti žolininkai. Pirmojoje jo dalyje vaikai lakstė po punktus ir kėlėsi savo lygį ( viso buvo trys lygiai). Įvykdę punktą gaudavo gyvybių ar stebuklingų akmenėlių. O Jurga buvo elnias devyniaragis, vaikščiojo visur, tad reikėjo ją surasti, nes ji duodavo slaptą ginklą. Aj, o vaikai kariavo vaskindamiesi. Nelakstė ir gyvybių neplėšė, kaip įprastai. Antroji žaidimo dalis buvo aršesnė. Vaikai pasistatė fortus ir puldinėjo vienas kitą. Bet finalas buvo nerealiausias. Žaidimo tikslas buvo nugalėti Brunoną(Valentą), kuris viso žaidimo metu lakstė ir krikštijo juos. Tad vos tik pamatę jį skautukai ji pasivijo ir sutrypė su žemėm :)))

Tada vakarienė, vakaro lauželis, kurį vedė pricai. Ir lygiadienio apeigos pas vyčius. Trumputės tokios buvo, bet vistiek labai jaukios. Kas džiugiausia, kad per visas tas dienas oras buvo pasakiškas- nei labai šaltas, nei lijo. Buvau botus pasiėmusi, tačiau jų taip ir neprireikė.

Suguldę vaikus visi rinkosi kur iš pirmą vakarą. Buvo linksma. Pradžioje galvojau kad gal reiktų eiti miegoti, nes jaučiausi labai pavargusi ir mieguista, bet pasirodo Marius moko daryti kaulus judinantį masažą( ta kur lanksto nugara, sukioja ten visaip). Tai ohoho, kaip pažadino tas masažas mane. Nuėjome miegučio 4 tą ryto.

O keltis reikėjo 8ta. Buvo sunkokoka, nes juk nebuvo Gerdos, kuriai jokių problemų atsikelti. Pasportavę ėjome praustis. Būnant prie upelio mus pasiekė vyčių daina. ohoho!!! Užderėjo naujų vyčių. O tai 5 broliukai: Strioga, Stadiumas, Vilutis, Gražuolis ir Jėzus. Hip valio jiems! Tą dieną dar buvo skautoramos principu punktai. Ir viską užbaigė rikiuotė, po kurios pavalgius pietus išvažiavau. Praktika klykė šaukė mane nesavu balsu. Bet nepaisant to, buvo nuostabu!

Stirnos gimtadienis, salsos vakarėlis

Ketvirtadienio vakaras. Kaip ir buvo sutarta septintą valandą, aš ir Jurga, prabangiai vežamos Manto, atsidūrėme Moniuškos 10-10. Atėjome ne tuščiomis rankomis, o su gėlyčių puikiomis puokštytėmis, nes sugalvojome , kad reikia pasveikinti mūsų brangiąją Stirnaitę. Ta aišku ten jau buvo ir beprotiškai apsidžiaugė, jai viskas buvo "super":) Taigi, galvojome, kad ateisime pirmos, tačiau pas Girčį, be Stirnos, virtuvėje, sexualiai atrodantys, jau sukiojosi Valentas ir Marius. O kaip gi, juk vakaro maistinis akcentas-plovas- turėjo būti pagamintas. Pradžia buvo nuostabi. O tai net keista, nes plovo pabaiga buvo gal tik 2trą valandą. Girčio įtaka:)






Ilgai nelaukę prisijungėme ir mes prie darbų




Na bet kaipgi nepakelsi taurės už tai kad esame kartu?


Visą laiką fone skambėjo nuostabioji Girčiaus braziliška muzika. Pjaustėm sūrį, svogūnus, dėliojom riešutėlius ir mažasis Martyno stalelis virto vaišių stalu.




Po to atėjo Giedrė, Barbora, Mikis su Ievute, Rolis, Šaras, Kazo, Yonga, Vitas, Asta










Dar labai trumpam buvo atvykę Gražkė ir Stonytė, tačiau jos, kaip ir Kazo nedalyvavo programoje( apie ją veliau) ir greitai paliko mūsų linksmą būrį.






Kol prasidės vakaro programa, reikėjo palaukti, nes Marius vis dar bendravo su plovu. Tačiau nenuobodžiavom. Mūsų buvo daug, kas šoko, kas kalbėjo, kas šiaip ėjo iš proto









Taigi, kai į puodą buvo sudėti visi plovo ingridientai, ir Marius atsilaisvino, prasidėjo vakaro programa, kurią buvom paruošusios aš ir Jurga. Pirmam žaidimukui reikėjo iš visų išsirinkti vieną žmogų ir užsirišus akis jį surasti. Ir jei tas žmogus kurį radai yra ne tavo žmogus, tai jis turi nuo tavęs pabėgti :) žodžiu, buvo juokinga, o baigėsi jis taip, kad sustojom visi krūvoje apsikabinę. Tada pasivartėme ant žemės, pažaidėme "būgnelį" ( visi sustoję ratuku švelniai būgnuoja per asmenį esantį rato viduryje). Dar susėdę ratu siuntėme emociją kitam žmogui. Gaila nėra nuotraukų iš tų žaidimų( na yra kelios bet pas Martyną). Tačiau yra iš paskutinio žaidimo -"veidrodžio". Ten toks žaidimas, kai reikia daryti tą patį ką prieš tave daro kitas žmogutis.









Na o tada prasidėjo tikros linksmybės! Nes atėjo salsos mokytojas Vytis. Ou je. Sunkiai man sekasi su šokimu, painiojaus belekiek, bet vistiek linksma buvo. Ten visada eina tas pats žingsnis, bet sukiojiesi ten visaip dar. Ir kiekvienas tas judesys turi savo pavadinimą. Tai kai surėkia mokytojas "Dame una", "blababla ten" ( nu neatsimenu dabar tų pavadinimų), tai reikia arba suktis, arba prisėst vaikinui ant kelių, arba keistis partneriais, arba dar ten ką nors.








Tai vat. Tada man nusėdo fotiko baterijos. Kas vyko toliau... Toliau, baigę šokti, laukėme garsiojo Mariaus plovo. Laukėm laukėm ir sulaukėm. Nežinau kiek tikslai buvo tų valandų- manau apie pusę dviejų gal, kai męs ji pradėjome doroti. Va ten tai plovas. Jis ne toks kaip įprasta-nesumaišytas, o sluoksniais buvo daromas. Labai skanu buvo. Aj, dar kol laukėme plovo, žaidėme "šokoladą". Ten į laiktaštį suvinioji šokoladą ir su šakute ir peiliu reikia jį išpakuoti. Tačiau tai gali daryti tik apsimovęs pirštines, užsirišęs šaliką ir užsidėjęs kepurę. Be to turi mažai laiko, nes kitas žmogus mėto kauliuką. Kai iškrenta šeši, tada turi atiduoti įrankius tam žmogui. Pavyko labai linksmai ir azartiškai. Šitas žaidimas buvo užskaitytas.

O iš Girčio išvažiavome gal apie kokias 3. Palikę jį su Valentu. Taigi, toks tatai vyko vakarėlis. Taip labai senai jau linksma buvo:)