16 gegužės 2010

Narsuoliai, pirmyn

Dabar aš užsiėmusi. Dabar darau diplominį. Turėčiau daryti, bet rašau čia. Atsibodo biškutėlį. Guodžiuosi tuo, kad jau liko nebe daug. Grubiai paėmus, tai dvi savaitėlės. Ir tai čia su viskuo : su spausdinimu, su kalbos rašymu, su video prezentacijos darymu. Kažkaip nespėjam. Vis mintys kyla, jei būčiau viena diplominį dariusi, ar būtų taip pat? Na, dabar jau nieko nepakeisi. O šiaip mano diplominio partneris yra kūl, ir viskas jėga. Dabar tiesiog reikia susikaupt, nesiblaškyti ir braižyti, braižyti, braižyti. Padarysim. Kur dingsim.

Pagalvojus, tai eina sau, jau baigsiu mokslus. Baigsis tas etapas, kaip viskas buvo aišku. Dar kartą pagalvojus, o kas toliau? O toliau , taip labai labai toliau galvoti net nesinori. Nežinau ar gerai yra gyventi šia diena. Bet tolyn į ateitį planuoti bijau. Nes vien klaustukai. Tai va taip vis laukiu. Laukiu įvykių. Aišku, kaip ir visus šiomis dienomis mane neramina įsidarbinimo galimybės. Neramu dėl finansų, gyvenamos vietos keitimo. Neramu...Hm, kad daugiau viskas ramu. Siaubas. Pasirodo vienintelis dalykas dėl kurio nerimauju tai pinigai. Į juos visos problemos remiasi. Siaubas. Nenoriu taip. Bet spėju kitaip ir nebus. Niekada. Nebent keisti požiūrį ir kraustytis į mišką gyventi kaip Bitelė. Pasistatyti molinį namą, nusipirkti saulės batareiką ir auginti pomidorus. Chi:) O ką? Visai nieko. Viskas tavo, viską pats pasidarai ir nepriklausai nuo nieko. Nebent nuo oro.

Kažkaip mėtosi mintys mano. Reikia prisiminti kaip reikia rišliai rašyti . O mokėjau kažkada. Mokykloje.
Bet į praeitį žiūrėti neapsimoka. Nebent iš klaidų mokytis reikia.


O šiaip man viskas gerai. Dar turiu visas kūno dalis, kompas dar neužlūžo, dar neapakau į jį žiūrėdama, tuoj vasara prasidės, tuoj į mišką, jau tuoj tuoj. Nagi , narsuoliai, pirmyn.

19 spalio 2009

Vadovų savaitgalis arba Elfų burtai

Ou je, spalio 16 dieną apie 6 valadą, jau su kupriaku stovėjau stotelėje ir laukiau trulo, kad nuvažiuoti į Mindės Maximą. Ten jau apsipirkinėjo Jorė, Bitelė ir Stirna. Prisipirkę muilo burbulų, aišku maisto, ir visokių kitokių dalykėlių, laukėme atvažiuojant Marijos, pas kurią sodyboje ir turėjo vykti visas reikalas. Laukti mums tikrai nebuvo nuobodu . Turėjome ypatingą daiktą: burbulų šautuvėlį. Išsiaiškinome kad, kad jis veiktų reikalinga braškių uogienė!!!


Kelionė buvo sudėtinga(bent jau man). Nors mašinoje važiavome tik tryse( Marija už vairo, Milda ir aš) tačiau didžiausią mašinos dalį užimė Marijos šuo. Davėsi jis ten belekaip, o kadangi šunėko esą didelio,o aš sėdėjau gale, tai likau jo apspardyta, atsėsėta ir apseilėta. Šuniukas, palyginti su Knutu, visiškai neišauklėtas ir neprotingas:) Na bet čia ne esmė. Susipakavę viską keliavome link Zabarijos, Marijos sodybos. Ten buvo šilčiau nei lauke, tačiau vistiek šaltokoka.

Mūsų mielosios maistininkės buvo pasiryžusios pagaminti obuolienę-marmeladonę. Tam reikėjo pagaminti obuolių: na ten juos visaip nulupti ir supjaustyti. Marija kadangi negalėjo prie jų liestis, tai gamino makaronus:)

Kadangi savaitgalio tema buvo "Fėjos ir elfai", tad ir atrodyti reikėjo deramai. Tad baigę su obuoliais, pradėjome su kostiumais. Darėmės sparnelius, burtų lazdelės, karūnas, sukneles, sijonus ir kitokius ten fėjų atributus. Po to sekė fotosesija, nes kaip tokio grožio neįamžinsi.





Vakaras buvo nuostabus. Gal tik apie kokia 3čią, ar 4tą nuėjome miegučio. Laukė elfų puota.


Ryte pabudę prisivalgėme blynų. Milda su Jore buvo nuostabios ir prikepė jų su bananais ir obuoliais. Ir dar pribūrė stebuklingų grybų.

Pradėjo rinktis ir kiti elfai, iš visų pasaulio kampelių. Kadangi kai kurie buvo nelabai pasiruošę, tai gaminosi kostiumus vietoje.


Susirinko gan daug elfų ir fėjų. Kol išmokome kalbėti po vieną naudojome stebuklingąjį kalbėjimo brokolį. Viskas vyko tokiu būdu(bent jau iš pradžių): visi savo mintis rašė ant lapukų, kuriuos paskui klijavome ant didelių lapų. Viskas vyko puikiai. Aišku buvo pykčių, nuoskaudų, nepasitenkinimų ir t.t, tačiau apie šią darbinę dalį rašyti neįdomu.

Įdomiausias savaitgalio momentas( bent jau man) vyko ant piliakalnių. Nuotraukų iš to stebuklingo momento deja nėra. Buvo nuostabu! Visi persirengė elfais: kas su gobtuvais, kas su sparneliais, ir iš Marijos sodybos pajudėjome Kernavės link, kur turėjome susitikti su vaikais ir jų tėveliais. Užsidegę žibintus, patraukėme ant piliakalnio ruoštis, Jorę ir Mildą palikę sekti vaikams pasaką apie elfus. Kad jie čia pasirodo tik kartą metuose ir kad reikia būti labai labai tyliems, nes elfai išgirdę žmonių kalba išsibėgios. Patys elfai šneka pašnibždomis.Nežinau ką dar jos jiems ten pribūrė, bet efektingai, nes visi tylėjo kaip pelės po šluota ir buvo labai susikaupę. Mes ateinančius vaikus pasitikome pūsdamos burbulus. Laiptukus į piliakalnį papuošėme degančiomis žvakelėmis. Patys atsistojome ant jų iš įvairių pusių ir į vaikučius pūtėme muilo burbulus, bei šnabždėjome žodžius elfų kalba. Buvo taip stebuklinga! Ir taip stipru! Kai visi vaikučiai ir jų tėveliai sulipo ant piliakalnio, prasidėjo "Pajautos slėnio užkalbėjimas". Darius sakė žodžius, o mes juos kartojome. Nepamenu ką jis ten sakė, bet buvo taip nepakartojama ir nežemiška! Nes pasirodo vadovai iš tikrųjų yra elfai ir fėjos, ir šį stebuklingą vakarą jie pasirodė savo tikraisiais veidais. Kai vadovai pasakė savo priesaiką Pajautos slėniui, atėjo ir vaikų eilė. Jie pasižadėjo patys kada nors būti elfais ir fėjomis. Po to visi gėrėme elfų arbatą su sausainiais ir marmeladone(obuoliene). Tada dainavome ir žaidėme visokius ten elfiškus žaidimus. Taigi, vakaras buvo ypatingas. Oras buvo pasakiškas, dangus giedras. Toks giedras, kad visos žvaigždės matėsi. O orų prognozė žadėjo šlabdribą. Stebuklai, tikri stebuklai! Elfų burrrtai!!!

15 spalio 2009

Pilkų sueiga arba pyragas su ledais

Rasuolė jau persikraustė į naują butą! Nuostabų tokį, dviejų kambarių, už nežmoniškai mažą kainą. Pro langą Neris matosi ir obelis žydės( pavasarį). Pakvietė ši nuostabi sesė į svečius pilkuosius brolius ir seses, su mintimi padaryti sueigėlę. Labai apmaudu, nes susirinkome tik šešiese(Rasuolė, Fumis, Jurga, Marius, Regis ir aš). Darbiniai reikalai liko neišspręsti ir palikti kitam kartui, tačiau vakaras buvo nepakartojamas. Valgėme žiauriai skanų Rasuolės keptą obuolių pyragą, su Regio atneštais beprotiškai skaniais ledais. Dar kartelį prisiminėme Jubiliejinės Kernavės stovyklos džiaugsmus ir nelabai. Gazdulkes ir vokietį iš komercinių stovyklų, bei kitus dalykus dalykėlius. Vakaras buvo labai jaukus. Gėrėme kakavą, valgėme pyragą ir netgi baisias istorijas pasakojom prie stalinės lempos šviesos. Pasikroviau geros energijos ir ramumos. Nuostabu.

01 spalio 2009

Šaukštelių lankstymas

Jurga kažkada pasakojo, kad jos mama, kuri labai kieta parapsichologė(lygtai taip vadinasi) gali lankstyti šaukštelius. Pati Jurga irgi pabandė ir jai pavyko. Šiandien aš prisiminiau tai ir irgi pabandžiau. Pažiūrėkite rezultatus mano ir tik pabandykit pasakyti, kad aš ne unikali :D


30 rugsėjo 2009

Papuošaliukai by Jūra









Jau ruduo

Iki dabar net nejutau , kad jau visą mėnesį ruduo. Ir visai ne dėl to, kad atšalo. O dėl to, kad prasideda nauji mokslo metai. Ketvirtas kursas. O taip, šiandien atsiskaičiau praktiką, tad jau ketvirtakurse galiu vadintis. Baisuma truputuką jama.

O oras vėsta vis. Dar saulė šviečia, bet nebelabai šildo. Bet ir gerai. Kad tik lyti nepradėtų. Nes dar lapuose pasivolioti reikės, kai jie nukris.

28 rugsėjo 2009

Kernavės stovyklų sezono uždarymas "Nusiramink"

miškąąą, į mišką, o taip, į miškąąą!!!"- šitaip man rėkė širdis penktadienį ir greičiau plakė. O tuo metu aš sėdėjau prie kompiuterio ir bandžiau daryti praktiką. Stirnos dėka, turėjau tam galimybę, nes į mišką ji važiavo vakare dešimtą. Tai visą penktadienį buvau pasiryžusi darbuotis. Tai buvo sunku, nes prieš tai gi puikusis Stirnos vakarėlis buvo ir miegučio trūkumas jautėsi. Bet štai, su ta mintimi, kad grįžusi po stovyklos pabaigsiu projektuot, susikroviau kuprinę ir sulaukusi Stirnos skambučio iššuoliavau laukan. Važiavome pasiimti kitų kelionės dalyvių ir paaiškėjo, kad Stirnai su matematika nekas- taigi mašinoje važiavome šešiese: Stirna, Karolukas, aš, Valentas, Domas ir Urtė, kuri visą kelią gulėjo mums ant kelių. Ir štai-pažįstami miško keliukai pradėjo šmėžuoti prieš akis. Ooo taip, mes jau čia! Visi susirinkome įprastinėje vietoje ir ..ir... buvo kažkaip taip vangiai... nesakau, kad nelinksma, bet nei dainų, nei kažkokių prikolų...Kažkaip taip ramiai. Nuėjome miegoti apie 3čią gal, nepamenu kažkaip. O rytas buvo koks pasakiškas! Pas mus seses, atėjo broliai kandidatai, mūsų pažadinti. Jie ne tik kad atnešė mums arbatos ir saldainių, padovanojo po gėlytę, bet dar ir vandens prausimuisi atnešė, išvalė dantis ir sušukavo plaukus, o Augis net ir dainą padainavo. Buvo nuostabu.

10val pradėjo rinktis vaikai. Pradėjome įsikūrinėti. Kas kelintą valandą vyko tai nepasakosiu, nes neprisimenu. Apturėjome rikiuotę puikią, tada maistą gaminomės kartu. Faina dar buvo tai , kad broliai gyveno su sesėm( čia aš apie skautukus). Man tai nebuvo labai faina, nes turėjau prižiūrėt juos visus. Iš pradžių padėjo Urtė, tačiau paskuj nebe. Ir tam yra labai puiki džiugi priežastis: tai mažytis mėlynas kaspinėlis ant jos kaklaraiščio. Džiugu:) O tie skautukai tai pašėlę. Ne tas žodis kaip. Gerda žino.
Dienos vinis buvo karinis žaidimas, kurį kaip žinia organizavo Augis ir Girčys. Va ten tai žaidimas... Vaikai pasiskirstė rolėmis:vieni buvo kariai, kiti žyniai,dar kiti žolininkai. Pirmojoje jo dalyje vaikai lakstė po punktus ir kėlėsi savo lygį ( viso buvo trys lygiai). Įvykdę punktą gaudavo gyvybių ar stebuklingų akmenėlių. O Jurga buvo elnias devyniaragis, vaikščiojo visur, tad reikėjo ją surasti, nes ji duodavo slaptą ginklą. Aj, o vaikai kariavo vaskindamiesi. Nelakstė ir gyvybių neplėšė, kaip įprastai. Antroji žaidimo dalis buvo aršesnė. Vaikai pasistatė fortus ir puldinėjo vienas kitą. Bet finalas buvo nerealiausias. Žaidimo tikslas buvo nugalėti Brunoną(Valentą), kuris viso žaidimo metu lakstė ir krikštijo juos. Tad vos tik pamatę jį skautukai ji pasivijo ir sutrypė su žemėm :)))

Tada vakarienė, vakaro lauželis, kurį vedė pricai. Ir lygiadienio apeigos pas vyčius. Trumputės tokios buvo, bet vistiek labai jaukios. Kas džiugiausia, kad per visas tas dienas oras buvo pasakiškas- nei labai šaltas, nei lijo. Buvau botus pasiėmusi, tačiau jų taip ir neprireikė.

Suguldę vaikus visi rinkosi kur iš pirmą vakarą. Buvo linksma. Pradžioje galvojau kad gal reiktų eiti miegoti, nes jaučiausi labai pavargusi ir mieguista, bet pasirodo Marius moko daryti kaulus judinantį masažą( ta kur lanksto nugara, sukioja ten visaip). Tai ohoho, kaip pažadino tas masažas mane. Nuėjome miegučio 4 tą ryto.

O keltis reikėjo 8ta. Buvo sunkokoka, nes juk nebuvo Gerdos, kuriai jokių problemų atsikelti. Pasportavę ėjome praustis. Būnant prie upelio mus pasiekė vyčių daina. ohoho!!! Užderėjo naujų vyčių. O tai 5 broliukai: Strioga, Stadiumas, Vilutis, Gražuolis ir Jėzus. Hip valio jiems! Tą dieną dar buvo skautoramos principu punktai. Ir viską užbaigė rikiuotė, po kurios pavalgius pietus išvažiavau. Praktika klykė šaukė mane nesavu balsu. Bet nepaisant to, buvo nuostabu!