Kernavės stovyklų sezono uždarymas "Nusiramink"

"Į miškąąą, į mišką, o taip, į miškąąą!!!"- šitaip man rėkė širdis penktadienį ir greičiau plakė. O tuo metu aš sėdėjau prie kompiuterio ir bandžiau daryti praktiką. Stirnos dėka, turėjau tam galimybę, nes į mišką ji važiavo vakare dešimtą. Tai visą penktadienį buvau pasiryžusi darbuotis. Tai buvo sunku, nes prieš tai gi puikusis Stirnos vakarėlis buvo ir miegučio trūkumas jautėsi. Bet štai, su ta mintimi, kad grįžusi po stovyklos pabaigsiu projektuot, susikroviau kuprinę ir sulaukusi Stirnos skambučio iššuoliavau laukan. Važiavome pasiimti kitų kelionės dalyvių ir paaiškėjo, kad Stirnai su matematika nekas- taigi mašinoje važiavome šešiese: Stirna, Karolukas, aš, Valentas, Domas ir Urtė, kuri visą kelią gulėjo mums ant kelių. Ir štai-pažįstami miško keliukai pradėjo šmėžuoti prieš akis. Ooo taip, mes jau čia! Visi susirinkome įprastinėje vietoje ir ..ir... buvo kažkaip taip vangiai... nesakau, kad nelinksma, bet nei dainų, nei kažkokių prikolų...Kažkaip taip ramiai. Nuėjome miegoti apie 3čią gal, nepamenu kažkaip. O rytas buvo koks pasakiškas! Pas mus seses, atėjo broliai kandidatai, mūsų pažadinti. Jie ne tik kad atnešė mums arbatos ir saldainių, padovanojo po gėlytę, bet dar ir vandens prausimuisi atnešė, išvalė dantis ir sušukavo plaukus, o Augis net ir dainą padainavo. Buvo nuostabu.

10val pradėjo rinktis vaikai. Pradėjome įsikūrinėti. Kas kelintą valandą vyko tai nepasakosiu, nes neprisimenu. Apturėjome rikiuotę puikią, tada maistą gaminomės kartu. Faina dar buvo tai , kad broliai gyveno su sesėm( čia aš apie skautukus). Man tai nebuvo labai faina, nes turėjau prižiūrėt juos visus. Iš pradžių padėjo Urtė, tačiau paskuj nebe. Ir tam yra labai puiki džiugi priežastis: tai mažytis mėlynas kaspinėlis ant jos kaklaraiščio. Džiugu:) O tie skautukai tai pašėlę. Ne tas žodis kaip. Gerda žino.
Dienos vinis buvo karinis žaidimas, kurį kaip žinia organizavo Augis ir Girčys. Va ten tai žaidimas... Vaikai pasiskirstė rolėmis:vieni buvo kariai, kiti žyniai,dar kiti žolininkai. Pirmojoje jo dalyje vaikai lakstė po punktus ir kėlėsi savo lygį ( viso buvo trys lygiai). Įvykdę punktą gaudavo gyvybių ar stebuklingų akmenėlių. O Jurga buvo elnias devyniaragis, vaikščiojo visur, tad reikėjo ją surasti, nes ji duodavo slaptą ginklą. Aj, o vaikai kariavo vaskindamiesi. Nelakstė ir gyvybių neplėšė, kaip įprastai. Antroji žaidimo dalis buvo aršesnė. Vaikai pasistatė fortus ir puldinėjo vienas kitą. Bet finalas buvo nerealiausias. Žaidimo tikslas buvo nugalėti Brunoną(Valentą), kuris viso žaidimo metu lakstė ir krikštijo juos. Tad vos tik pamatę jį skautukai ji pasivijo ir sutrypė su žemėm :)))

Tada vakarienė, vakaro lauželis, kurį vedė pricai. Ir lygiadienio apeigos pas vyčius. Trumputės tokios buvo, bet vistiek labai jaukios. Kas džiugiausia, kad per visas tas dienas oras buvo pasakiškas- nei labai šaltas, nei lijo. Buvau botus pasiėmusi, tačiau jų taip ir neprireikė.

Suguldę vaikus visi rinkosi kur iš pirmą vakarą. Buvo linksma. Pradžioje galvojau kad gal reiktų eiti miegoti, nes jaučiausi labai pavargusi ir mieguista, bet pasirodo Marius moko daryti kaulus judinantį masažą( ta kur lanksto nugara, sukioja ten visaip). Tai ohoho, kaip pažadino tas masažas mane. Nuėjome miegučio 4 tą ryto.

O keltis reikėjo 8ta. Buvo sunkokoka, nes juk nebuvo Gerdos, kuriai jokių problemų atsikelti. Pasportavę ėjome praustis. Būnant prie upelio mus pasiekė vyčių daina. ohoho!!! Užderėjo naujų vyčių. O tai 5 broliukai: Strioga, Stadiumas, Vilutis, Gražuolis ir Jėzus. Hip valio jiems! Tą dieną dar buvo skautoramos principu punktai. Ir viską užbaigė rikiuotė, po kurios pavalgius pietus išvažiavau. Praktika klykė šaukė mane nesavu balsu. Bet nepaisant to, buvo nuostabu!