Stirnos gimtadienis, salsos vakarėlis

Ketvirtadienio vakaras. Kaip ir buvo sutarta septintą valandą, aš ir Jurga, prabangiai vežamos Manto, atsidūrėme Moniuškos 10-10. Atėjome ne tuščiomis rankomis, o su gėlyčių puikiomis puokštytėmis, nes sugalvojome , kad reikia pasveikinti mūsų brangiąją Stirnaitę. Ta aišku ten jau buvo ir beprotiškai apsidžiaugė, jai viskas buvo "super":) Taigi, galvojome, kad ateisime pirmos, tačiau pas Girčį, be Stirnos, virtuvėje, sexualiai atrodantys, jau sukiojosi Valentas ir Marius. O kaip gi, juk vakaro maistinis akcentas-plovas- turėjo būti pagamintas. Pradžia buvo nuostabi. O tai net keista, nes plovo pabaiga buvo gal tik 2trą valandą. Girčio įtaka:)






Ilgai nelaukę prisijungėme ir mes prie darbų




Na bet kaipgi nepakelsi taurės už tai kad esame kartu?


Visą laiką fone skambėjo nuostabioji Girčiaus braziliška muzika. Pjaustėm sūrį, svogūnus, dėliojom riešutėlius ir mažasis Martyno stalelis virto vaišių stalu.




Po to atėjo Giedrė, Barbora, Mikis su Ievute, Rolis, Šaras, Kazo, Yonga, Vitas, Asta










Dar labai trumpam buvo atvykę Gražkė ir Stonytė, tačiau jos, kaip ir Kazo nedalyvavo programoje( apie ją veliau) ir greitai paliko mūsų linksmą būrį.






Kol prasidės vakaro programa, reikėjo palaukti, nes Marius vis dar bendravo su plovu. Tačiau nenuobodžiavom. Mūsų buvo daug, kas šoko, kas kalbėjo, kas šiaip ėjo iš proto









Taigi, kai į puodą buvo sudėti visi plovo ingridientai, ir Marius atsilaisvino, prasidėjo vakaro programa, kurią buvom paruošusios aš ir Jurga. Pirmam žaidimukui reikėjo iš visų išsirinkti vieną žmogų ir užsirišus akis jį surasti. Ir jei tas žmogus kurį radai yra ne tavo žmogus, tai jis turi nuo tavęs pabėgti :) žodžiu, buvo juokinga, o baigėsi jis taip, kad sustojom visi krūvoje apsikabinę. Tada pasivartėme ant žemės, pažaidėme "būgnelį" ( visi sustoję ratuku švelniai būgnuoja per asmenį esantį rato viduryje). Dar susėdę ratu siuntėme emociją kitam žmogui. Gaila nėra nuotraukų iš tų žaidimų( na yra kelios bet pas Martyną). Tačiau yra iš paskutinio žaidimo -"veidrodžio". Ten toks žaidimas, kai reikia daryti tą patį ką prieš tave daro kitas žmogutis.









Na o tada prasidėjo tikros linksmybės! Nes atėjo salsos mokytojas Vytis. Ou je. Sunkiai man sekasi su šokimu, painiojaus belekiek, bet vistiek linksma buvo. Ten visada eina tas pats žingsnis, bet sukiojiesi ten visaip dar. Ir kiekvienas tas judesys turi savo pavadinimą. Tai kai surėkia mokytojas "Dame una", "blababla ten" ( nu neatsimenu dabar tų pavadinimų), tai reikia arba suktis, arba prisėst vaikinui ant kelių, arba keistis partneriais, arba dar ten ką nors.








Tai vat. Tada man nusėdo fotiko baterijos. Kas vyko toliau... Toliau, baigę šokti, laukėme garsiojo Mariaus plovo. Laukėm laukėm ir sulaukėm. Nežinau kiek tikslai buvo tų valandų- manau apie pusę dviejų gal, kai męs ji pradėjome doroti. Va ten tai plovas. Jis ne toks kaip įprasta-nesumaišytas, o sluoksniais buvo daromas. Labai skanu buvo. Aj, dar kol laukėme plovo, žaidėme "šokoladą". Ten į laiktaštį suvinioji šokoladą ir su šakute ir peiliu reikia jį išpakuoti. Tačiau tai gali daryti tik apsimovęs pirštines, užsirišęs šaliką ir užsidėjęs kepurę. Be to turi mažai laiko, nes kitas žmogus mėto kauliuką. Kai iškrenta šeši, tada turi atiduoti įrankius tam žmogui. Pavyko labai linksmai ir azartiškai. Šitas žaidimas buvo užskaitytas.

O iš Girčio išvažiavome gal apie kokias 3. Palikę jį su Valentu. Taigi, toks tatai vyko vakarėlis. Taip labai senai jau linksma buvo:)