Gerdos išleistuvės

O viskas vyko ne taip jau ir senai-užvakar. O tai buvo Gerdulencijos išleistuvės. Buvo sutarta susirinkti septintą valandą vakaro. O taip! Galiu pasigirti, kad buvau pati punktualiausia. Viena tokia. Milda atėjo po valandos, kiti susirinko dar po keletos valandų. Priešingai nei buvo tikėtasi, vakaras buvo linksmas. Ohoho, ir dar kaip! O kaip kitaip, jei vakarėlio tema buvo "Džiunglių šniūrs". O čia, vaikai mieli, supraskite kaip tik norite. Milda ir Jaronimas Šnipai tai suprato savaip. Pasirodo, jų šeimyniniame gyvenime, šniūras gyvena pas Jarką kelnėse. Uhuuu:) Rar! O Milda neskuta pažastų(anot Jaronimo). Tą vakarą dar išaiškėjo, kad IKI parduotuvėje vietoj čeburėkų pardavinėjamos "utėlės", kad pats geriausias šniūras yra chalato diržas. Pasak Manto ir Mildos išminties- chalato diržas gali būti bet kuo , ir belekaip panaudojamas. Kadangi mano vaikystė buvo ne tokia sunki kaip jų, tai su chalato diržais per daug ir nežaidžiau, kad atskleisčiau jų galimybes. Tad ir likau nesupratusi tų diržo subtilybių. Tą vakarą vyravo visokios anomalijos, plastiniai mazgai, Cicyno impotencija, kounaliniai mokesčiai ir panašios įdomybės. Aišku, nepasėjome ir be Bryliko dalyvavimo. Tik pastaruoju metu jis vis būdavo pagerintas toks-su muilo burbulėliais. Šį vakarą buvo tas pats. Sunkūs dūmų burbulai sprogo Gerdai į taurę. Taigi: juoko buvo iki valiai, atsitūsinom taip gangalingai, kad rytas išaušo saulėtas, bet sunkokas:P Sunkus dar todėl, kad teko atsisveikinti. Neilgam. Tik pusei metų.